- strėliukė
- strėliùkė dkt. Mė́tyti strėliukès geriáusiai sẽkėsi traki̇̀škiui.
.
.
strėlė — strėlė̃ sf. (4) K.Būg, Š, Rtr, Brš 1. BzB327, DŽ, KŽ iš lanko šaunamas plonas strypelis su kietu smailiu antgaliu: Brolis sėdėjo ir atsidėjęs strėles drožė Mš. Šaudydavom strėlė̃m Vl. Raiteliai paleido į priešą ietis ir strėles rš. Stovykloje… … Dictionary of the Lithuanian Language